Nariai

Serviso g. 38, LT-92335 Klaipėda; Tel. 8656-33775;

Gimė 1957m. Žiemgrindžių kaime, Klaipėdos rajone. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje.
1964m. pradėjo lankyti Plikių aštuonmetę mokyklą.
1972m. mokėsi Klaipėdos 24 profesinėje mokykloje.
Nuo 1980m. dirba įmonėje “Klaipėdos restauratorius“ metalistu.
Nuo 1990m. įmonėje “Klaipėdos restauratorius dirba kalviu-restauratorium.
Nuo 1994m. Tautodailininkų sąjungos narys.
Nuo 2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Gamyklos g. 31-5, LT-89110 Mažeikiai

Kalvis Domininkas švelniais kūno judesiais nukaldino mane ir dienos šviesą išvydau  1948 metų pavasarį Viekšnių miestelyje. Vidurinę mokyklą baigiau Kaune, tvarkos ir disciplinos mokiusi karo laivyne, gėrio ir meno – Telšių taikomojo meno mokykloje. Vilniuje dirbau restauratoriaus darbą. Tai buvo puiki proga studijuoti senąsias meninės kalvystės paslaptis. Naujų minčių bei drąsos įgijau Eisenache iš profesoriaus Giunter Laufer ir Berlyne iš architekto – kalvio Achilo Kiuhn. Čekų metalo kalybos ir meno naujienas man perteikė Alfredas Habermanas. Archeologų Jono Stankaus, Marijos Gimbutienės, latvio Anteino padedamas išmokau senųjų baltų metalo apdirbimo.

Nuo 1988 m. priklausau Lietuvos dailininkų sąjungai. Esu estų kalvių sąjungos tikrasis ir garbės narys ( bilieto Nr. 2), nuo 1991 m. – suomių kalvių sąjungos garbės narys.

1987 m. Vilniuje, dekoratyvinio mano parodoje, eksponavau pirmuosius raštuoto plieno (Damasko) dirbinius. Pirmąjį paskaitų ciklą „ Baltijos jūros baseino šalių meninio metalo kalybos tradicijos ir perspektyvos“ ir savo darbų parodą surengiau Miunemaki mieste, Suomijos taikomojo meno ir dizaino institute, paskui – Stokholme meno akademijoje.

Į gimtąjį kraštą grįžau pirmaisiais Lietuvos atgimimo metais. Kalvystės amato ir meno patirtį perteikiau jauniesiems kalviams. Parodose dalyvaujame esant galimybėms. 1998 m. birželio mėnesį kartu su savo mokiniais kalvystės dirbinius eksponavome Suomijoje, Turku mieste. Esame dalyvavę ir Pasaulinėje meninės kalvystės parodoje.

Parodų būta Čekijoje ir Lenkijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Mano darbų galima išvysti Šv. Jonų bažnyčioje, Prezidentūroje, Kauno kunigų seminarijoje, Birštone, Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Padaryta aibė antkapinių paminklų...

Agluonos g. 52A, Biržai, Tel. nr. 8 612 14969,

Mintys apie kalvystę

...esu gimimo iš 1956-ųjų, pratęsiau vieną senąją Biržų krašto Laumių genealoginio medžio šaką. Taigi mano biografijoje yra daug asociacijų su mitais apie laumes, jų antgamtines savybes, pašmaikštavimų apie ryšius, archetipinius pasirinkimus, genų kilmę...

Kalvystės amato pradžiamokslį, neatmesdamas priskiriamos lemties, sieju su tėvo namų kieme stovėjusia kalve- visi pirminiai veiksmai sukosi apie žaizdrą, priekalą, darbastalį...Tai buvo „pameistrio“ etapas, matyt, sąmoningai ugdęs gebėjimą, patirtį, prijaukinęs metalą rankai ir sielai...

Vėliau įsuko statybos, Biržų pilies restauracijos darbai. Visada traukė kūrybiškas darbas, netradicinių idėjų realizavimas, įvairių medžiagų, formų ir projekcijų derinimas.

Po keliolikos metų teko imtis židinių meistravimo amato. Ir prireikė kalvystės dirbinių: židinių įrankių, žvakidžių, krepšių malkoms, skardų prie židinių ir kitų interjero puošimui skirtų mažų formų kalvystės kompozicijų.

Įsidarbinęs AB „Siūlas“ kalviu, tapau tikros, modernios kalvės šeimininku: dirbau įvairius šaltkalvystės ir meninės kalvystės darbus- detales interjero ir eksterjero puošimui, įvairius baldus, tvoras, dirbinius pagal individualius užsakymus kapavietėms, laikiklius stoginėms, kompozicijas dovanoms...

Į meninės kalvystės sferą visiškai pasinėriau pradėjęs dirbti ūkininko A. Linkevičiaus ūkyje kalviu: kurdamas poilsio zonos aplinką, derinu medžio, mūro ir metalo darbų idėjas, taikau įvairias medžio kaustymo technikas.

Taigi, esu taikomosios kalvystės atstovas, nemėgstantis įmantrybių, pritariantis klasikos tradicijoms, ištikimas užsakovų ir aplinkos diktuojamam stiliui. Prigimtis, drąsus, asociatyvus mąstymas, improvizacijos ir savamokslio kalvio praktikos dermė sėkmingai padeda idėjas paversti savitu tvariniu, suteikia mano darbui prasmę...

Domiuosi kolegų darbais, lankausi kalvystės renginiuose. Turiu vilčių Šiaurės Lietuvos Biržų krašte užmegzti kalvių bendrystę. Biržų muziejus „Sėla“ rengia projektą senųjų amatų įprasminimui, esu kviestas dalyvauti jo veikloje.

2009m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.

Architektų g. 8-6, LT-78335 Šiauliai; Tel. 8682-63124; tryskalviai@yahoo.com www.tryskalviai.com

Gimė 1971m.
Kalvystė jį traukė jau vaikystėje, o šiam darbui atsidėjo gerokai vėliau. Savo kūryboje išskiria tris kryptis: taikomoji, meninė ir restauracinė. Taikomoji kalvystė - tai įvairios tvoros, įmantrių ir žaismingų linijų vartai ir kt. Bėgant laikui, ėmėsi sudėtingesnių techniškai ir kompoziciškai subtilesnių darbų, pavyzdžiui: saulučių (tai kokybiški nauji variantai vietoj tradicinių memorialinių paminklų). Dažnai prisimena senelio kalvę, nes ten jo darbo pradžia. Galbūt tai, paskatino restauruoti senus įrankius. Bendrauja su kolekcionieriais, atnaujina kardus, peilius durklus ir visa tai gamina. Dirba, ieškodamas vis naujų paslapčių tiek klasikinėje kalvystėje, tiek ir modernioje. Anot darbo draugų, jo darbuose dominuoja stiprūs, ryškūs kūjo smūgių pėdsakai. Pasak paties autoriaus, tai - tikrasis kalvio parašas.
Nuo 2006m. Asociacijos kalvių sąjunga narys.
2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Radviliškio g. 102-40,  LT-77105 Šiauliai; Tel. 8683-24548; tryskalviai@yahoo.com www.tryskalviai.com

Gimė 1964m.
Kodėl jis kalvis? Jam miela kurti, ieškoti, bendrauti su žmonėmis. Kiek prisimena save, visada piešė, lipdė iš molio, drožinėjo medį. Jo darbo tikslas — kalvystę, kaip amatą, pritaikyti moderniam šiuolaikiškam interjerui bei eksterjerui (ir taip nuo 1992m.). Todėl nebijo eksperimentuoti. Kurdamas eskizus derina subtilią kompoziciją ir linijų grakštumą. Džiugu, kai stilizuotos medžių šakos tarsi gyvos apraizgo laiptus ir tampa įspūdingo vaizdo turėklais. Darbe jam patinka tikslumas, preciziškumas, o užsakovas tampa savotišku bendraautoriumi. Jam malonu, kai kūrybiniai darbai įvertinami ir vertinami.
Nuo 1995 metų - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Vilkyčiai, Šilutes rajonas LT- 99053
Gimė 1983m. Užaugo supamas gamtos, Vilkyčių kaime, Šilutės rajone.
2002m. baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, čia gavo didžiąją meno žinių dalį.
2005m. pradėjo kalviauti savo paties įsirengtoje kalvėje “Dausakalys“. Kalvystės darbai projektuojami konkrečiai situacijai, neretai metalo plastiškumo idėjų semiamasi fotografijose, muzikoje, gamtoje...Net moderniose kompozicijose neatsisakoma archajiškumo, lietuviškumo įvaizdžio. Šalia metalo dažnai derinamas medis, akmuo ar kitos medžiagos, kalvystė jungiama su kitomis meno rūšimis.
2006m. Baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvi

Vensloviškių kaimas,Skirsnemunės sen. LT-74463 Jurbarko raj. Tel. 8618-74386;

Gimė 1968m.

Pasak Edmundo, prie žaizdro jį traukia iš tėvo paveldėti kalvio genai. Nors jaunystėje tėvo amatu niekada nesidomėjo, dar atsimena, kaip mažas būdamas rogutėmis jam partempė seno kalvio atiduotą priekalą. Dabar žino: sau parsitempė, nes šis jau bene ketvirtai kalvių kartai tarnaujantis priekalas kelinti metai stovi Edmundo kalvėje. Kaip ir kiekvienam ūkininkui E. Štului dažnai prireikia kokį padargą pataisyti ar detalę patobulinti – vieną kartą paėmęs į rankas kūjį, pajuto, kad iš įkaitinto metalo ką nori gali padaryti. Dabar ūkininko kalvėje jau yra bemaž visi kalviui reikalingi įrankiai.

Kai prasideda savaitėmis trunkantys vidurvasario lietūs, kalvė – vienintelė vieta, kur Edmundas  gali nusiraminti. Tuomet viena po kitos nušvinta etnografinės metalo saulutės, išdidžiai galvas kelia žvakidės, rikiuojasi laimę nešančios pasagos. O praėjusią vasarą Vensloviškių ūkininkas nukaldino net keletą suvenyrinių plūgų, kuriuos padovanojo  konkurso „Metų ūkis 2007“ nugalėtojams.  Originali dovana nustebino E. Štulo bendraminčius, tačiau pats jis pajuto, kad net ir savo kūrinį kopijuoti  - neįdomu.

Lemtingas 2007-ųjų pavasarį E. Štului buvo susitikimas su Lietuvos kalvių kalviu Vytautu Jaručiu. Raudonėje ilgai stebėjęs kaip jis dirba, Edmundas pasisakė ir pats bandąs kalviauti – o pamatęs spindinčias meistro akis, pakvietė jį į svečius savo dirbinių pažiūrėti. Atvykęs gerbiamas Vytautas negailėjo nei patarimų, nei pamokymų ir vis ragino nesustoti ir kurti toliau.

Neseniai E. Štulas tapo Lietuvos kalvių sąjungos nariu. Vensloviškių kaimo ūkininkas džiaugaisi, kad kalvystės meistrai jį pripažino savu ir vis dažniau kyla „į savo kalniuką“, nuo kurio atsiveria vaizdas į greta stūksantį kaimą ir žaliuojančius laukus – žemę, auginančią duoną ir dovanojančią kūrybos džiaugsmą.

2008-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Aguonų g. 19-415, LT-03213 Vilnius; Tel. 8689-65111;

“Kalvystė – tarsi užburtas ratas, iš kurio išeiti sunku, o gal ir neįmanoma, nes ši kūrybos sritis sujungia visas stichijas – ugnį, metalą, vandenį...”, - sako vilnietis kalvis Edvinas Vaišys.

1973 metais gimęs meistras prieš atrasdamas metalą, minkė molį, tašė akmenis, apdirbinėjo odas, tačiau kalvystė jį užbūrė labiausiai ir laiko prirakinusi jau šešerius metus.

“Kalvėje turiu būti vienas, kad niekas neblaškytų. Šiam darbui reikia ypatingo susikaupimo, ištvermės ir kantrybės”, - tvirtina E. Vaišys.

Kiekvieną dieną meistriškumą tobulinantis kalvis įsitikinęs, kad metalo galimybės beribės: “Viską gali nukalti nuo vinies iki begalybės”, - sako Edvinas, tačiau pripažįsta, kad ne viską kalti yra malonu. “Tvorų nemėgstu, didelių darbų nedarau, kol kas daugiausiai kalu saulutes ir mažas dekoratyvines kompozicijas”, - atskleidžia savo kūrybos kryptį kalvis.

Saulutės, pasak E. Vaišio,  neatsitiktinai tapo mėgstamiausia jo kūrybos sritimi. “Aš domiuosi liaudies kūryba. Pirmiausia lietuvių, bet taip pat ir kitų tautų – Tibeto, indėnų. Liaudies meno motyvus, simbolius plačiai naudoju savo kūryboje”, - sako kalvis, kuriam nė motais šiuolaikinės mados tendencijos ir naujausios kalvystės technologijos – kol kas neprieinamos.

Platiniškių g. 8, LT-06005 Vilnius; Tel. 8686-24178

Gimė 1962m.
1973m. tėvai per jėgą įkišo į vaikų dailės mokyklą;
1977m. per pažintis įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. Būtu jo nebaigęs, bet jo pagailėjo ir paliko iki diplominio;
1982m. pabaigė technikumą;
Po baigimo pasijuto kietas ir nusprendė daugiau niekur nesimokyti;
1983m. iš uošvio tvarto išmiežė pusę šlamšto ir iš kitos pusės šlamšto - gavosi kalvė. Pirmieji darbai prie -20C. Keli metai beprasmiško darbo valdiškoje įstaigoje, slapstimasis nuo armijos. Knygutė dirbo be jo, jis dirbo sau.
1992 paroda „ŠIAURĖS ATĖNUOSE“. Pamatė darbus ir daugiau jo nekvietė.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Gimė 1972m. Plungėje, baigė Plungės 3vid.m-klą. Po 8 klasių įstojo į Plungės Žemės ūkio m-klą. Jos nebaigė.

1997 atsikraustė  į Klaipėdą, įsidarbino  Kalviškų dirbinių įmonėle pas Armėnus. Ilgai ten neužsibuvo , pradėjo dirbti AB “Laivitė“ suvirintoju, bet trauka buvo lankstyti metalą ir taip 10 m. svajonių. Pagaliau ta svajonė išsipildė. Šiuo metu užsiima kalvystės darbais toj pačioj Plungės žemės ūkio m-kloj, kurios kažkada nebaigė.

Yra savamokslis ir yra tikras, kad kalvio darbo nepaleis iki paskutinio atodūsio.

2007m.Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.

Asociacija su šiuo nariu bendros veiklos nevykdo ir šiuo metu, jo buvimo vietos nežino.

Liepų g. 10, Ryškėnų km., LT-88468 Telšių raj.; Tel. 8612-67414

Gimė 1966m. Telšiuose.
1989m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.
Po technikumo baigimo, visą laiką dirba meninės kalvystės darbus.
Pagrindinė darbų kryptis yra fasadų, interjerų , gyvenamųjų namų ir sodybų meninis ir dekoratyvinis apipavidalinimas.
Nuo 1991m. dalyvauja tautodailininkų parodose visoje Lietuvoje.
1997m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus nariu.
2006m. įstojo į Asociacija Lietuvos kalvių sąjunga.2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Baltijos pr. 81-45, LT-94119 Klaipėda; Tel. 8699-20573; grazvydas.cer@gmail.com

Gimė1961m. Marijampolėje.
1981m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir įgijo dailininko-meistro specialybę.
Nuo 1982m. dirbo Klaipėdos restauravimo dirbtuvėse kalviu-restauratoriumi. Teko restauruoti daug žinomų Klaipėdos senamiesčio objektų (Dramos teatro balkonas, žibintai, Senojo pašto tvoros detalės).
Nuo1993m. dirba individualiai: restauruoja, projektuoja ir gamina įvairius meninės kalvystės dirbinius.
2005m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Atsirado šiame sviete 1977m.
Mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje. Buvo prie meno linkęs berniokas, todėl nusprendė stoti į Telšių Taikomosios Dailės mokyklą. Ten pirmą kartą pamatė kalvę ir susipažino su šio amato specifika. Nuo pirmųjų užsiėmimų pajuto nenumaldomą trauką kalvystei ir norą pasilikti kalvėje. Baigęs Telšių Taikomosios Dailės mokyklą įgijo kalvio amatą. Po baigimo įsidarbino Šiauliuose, vėliau Telšiuose.
Šiuo metu dirba Klaipėdoje pas kalvius G.Černiauską ir A. Šeputį ir teigia, kad kalvystė svarbiausia jo gyvenime.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Šiuo metu nario, vykdomos veiklos vieta - nežinoma.

Gimė 1980m. Marijampolėje.
Augo ir iki šiol gyvena Tauragėje kur vaikystėje ir susipažino su kalvio amatu, mat kieme stovėjo prosenelio Stanislovo Albrechto kalvė. Kart karčiais kalvėje padirbėdavo senelis Bronius Albrechtas, bei dėdė Stanislovas Albrechtas. Iš jų ir buvo išmoktos pirmosios kalvystės pamokos.
1995-1998m. kalvystės bei šaltkalvystės teko mokytis Tauragės žemės ūkio ir technikos mokykloje.
Nuo vaikystės turėtas polinkis į meistrystę ir piešimą nedavė ramybės, todėl 2005m. liepos 1d. su bendraminčiais įkūrė UAB “Hefaisto kalvę“.
Nuo 2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
Šio metu mokosi piešimo, dirba ir vadovauja UAB “Hefaisto kalvei“. Kalvystės meno subtilybes perprasti padeda žinomi menininkai – kalvis Edmundas Frejus ir skulptorius Steponas Juška.

Šiuo metu duomenys apie nario vykdomą veiklą - nežinomi.

1 Klemiškės k., LT-91277 Klaipėdos raj.; Tel. 8699-57468; info@linokalve.com www.linokalve.com

Gimė 1973m. Biržuvėnuose, Telšių rajonas.
Linas Leščiauskas eina prosenelio ir senelio kalvių pėdomis.
1991m. įstojo į TATDM (meninės kalvystės mokyklą) Telšiuose.
1995m. TATDM gavo meistro - dailininko diplomą.
1995m. įstojo į VDAKDI (vizualinio meno akademiją) Klaipėdoje.
1997m. įkūrė savo kūrybines dirbtuves Klemiškės kaime, Klaipėdos rajonas.
1999m. baigė studijas VDAKDI, įgijo bakalauro diplomą.
1999m. Lietuvos atstovas "Mare Balticum" Pabaltijo šalių kalvių bendrame skulptūriniame projekte Oldenburge, Vokietija.
2000m. IV pasaulinio kalvių kongreso "Fero Insight 2000" dalyvis, Vokietija.
2001m. Konkurso "Meno vartai" nugalėtojas Klaipėdoje, Lietuva.
2002m. išvyko į LMC kompaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbti kalviu - dailininku.
2003m. grįžo iš LMC į Lietuvą tęsti kūrybinio darbo savo dirbtuvėse.
2005m. darbai išspausdinami "Metalle Design International 2005" knygoje.
2005m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjungos steigėjas ir pirmininkas .
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ organizatorius ir dalyvis.

Tilžės g. 169-27, LT-76205 Šiauliai; Tel. 8650-64622

Gimė 1970m.
Šiauliuose mokėsi J.Janonio vidurinėje mokykloje, kur ir susidomėjo daile. Turėjo labai geras piešimo mokytojas, dalyvaudavo konkursuose. Kai atėjo laikas rinktis profesiją, tėvai pasiūlė stoti į tuometinį Telšių taikomosios dailės technikumą. 1986m. buvo priimtas studijuoti meninio medžio apdirbimo specialybės. Jau tada pastebėjo, kad labiau prie širdies metalo dirbiniai, jų plastika. Tačiau ilgą laiką vis tik teko darbuotis medžio drožimo, baldų gamybos srityse.
Kalvystę kaip amatą atrado visai neseniai. Visiškai atsitiktinai vienas pažįstamas dailininkas prasitarė, kad jo draugui kalviui reikia pagalbininko, tad su džiaugsmu ėmėsi šios idėjos. Netrukus suvokė atradęs savo pašaukimą.
1999m. sukūrė pirmą savarankišką darbą kurį atrinko į tautodailės meistrų parodą. Šis pirmas kūrinys neliko nepastebėtas ir tai paskatino kurti toliau. Dalyvavo dar keliose parodose vis su naujais darbais. Prasidėjo tikras – visiškai savarankiškas darbas.
2002m. lapkričio mėn. buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą kaip dirbantis meninės kalvystės srityje. Tą datą laiko savo, kaip kalvio, debiutu. Per pastaruosius kelis metus dalyvavo daugelyje tautodailės parodų, , amato demonstravimo švenčių ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje.
Teko sukurti ne vieną kavinės, namo, biuro interjerą. Taip pat kalviškų baldų, šviestuvų, židinio įrankių bei pačių židinių. Ir žinoma mėgstamų kryžių ir „saulučių“, kalavijų, suvenyrų. Darbo su mediena patirtis atsispindi ir kalvystės darbuose. Labai dažnai jungia šias medžiagas, jas derina kur tik įmanoma. Aprašomuoju metu yra užsiėmęs kalvystės dirbtuvių statyba ir labai tikisi jog pavyks sukurti tikrą šio garbingo amato studiją, kur galės savo jėgas išbandyti kiti jauni žmonės ir jiems bus suteikta ši galimybė kaip, jam pačiam kažkada ji buvo suteikta.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Smiltekės g. 8-16, LT-95195 Klaipėda

Gimė 1983m. Klaipėdoje.
Mokėsi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje dailės skyriuje, 10 klasėje pasirinko skulptūros specialybę.
2001 m. baigė gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Dailės Akademiją Telšių Dailės Fakultetą, Metalo meno katedrą.
2005m. sėkmingai apsigynė menų bakalauro laipsnį metalo dizaino srityje.
Dar studijuodamas Vilniaus Dailės Akademijoje kalvystės paslapčių mokėsi pas keletą žinomų Lietuvos kalvių. Baigęs mokslus iš karto įkūrė savo dirbtuves - “Lėpsnabarzdis“, Dumpių kaime, Klaipėdos raj., kur sėkmingai darbuojasi iki šiol.
Šis jaunas, profesionalus menininkas specializuojasi ne tik tradicinės kalvystės, bet ir šiuolaikinio metalo dizaino gaminių srityje. Profesionalus meninis išsilavinimas leidžia orientuotis progresyvaus dizaino tendencijose, taip pat istoriniuose kultūros pavelduose, dirbti su įvairaus pobūdžio gaminiais.
2005m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjungos narys.
2007-2008m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Vandžiogalos pl. 106, LT-4302 Domeikava, Kauno rajonas

Gimė 1972m.
Kalviauja ir šio amato specifikos mokosi nuo 1989m. talkindamas savo tėvui Ričardui Kriukeliui kooperatyve „Kalvio menas“. 1997m. kartu su tėvu tampa UAB “Kauno kalviai“ akcininkais.
Nuo savo gyvavimo pradžios UAB " Kauno kalviai " keletą kartų keitė savo gamybinės veiklos vietą, kol galiausiai įsikūrė Kauno rajono Domeikavos seniūnijos pramoniniame rajone. Per 12 darbo metų sukaupta didžiulė patirtis, išugdyti aukštos kvalifikacijos specialistai. Per šiuos veiklos metus kartu su tėvu, dėjome visas savo pastangas kurdami įvairius naujus tradicinės kalvystės ir modernaus dizaino kalviškus gaminius. Didžiąją dalį gaminamos produkcijos, bendrovė eksportuoja į Skandinaviją ir Vokietiją.
UAB " Kauno kalviai " bendradarbiauja su architektais, vidaus dekoratoriais ir statybininkais, kurdama ir išpildydama tiek išorės aptvėrimus, tiek ir asmeniniams poreikiams pritaikytus vidaus dekorus, visiškai tenkindama užsakovų ketinimus ir skonį.
2006m.Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.

Pasienio akl.1,  Kretinga Tel. 8672-81417;

Esu tik kalvystės kelio pradžioje, tačiau šis darbas jau tapo mano gyvenimo būdu ir kalvėje praleisto laiko neskaičiuoju”, - sako prieš dvejus metus kalviauti pradėjęs kretingiškis Raimondas Diekontas.

Kalvio genus ir pirmąsias amamto pamokas iš senelio kalvio gavęs R. Diekontas nuo pat pradžių savo gyvenimą susiejo su metalu, tačiau pirmieji darbai buvo tolimi nuo meno. Vyras dirbo autošaltkalviu servise.

Lemtingu posūkiu į kalvystę jo gyvenime tapo tautodailininko Raimundo Puškoriaus užsakymas nukaldinti viršūnę antkapiniam paminklui. “Nukaliau vieną kryžių-saulutę, atsirado kiti užsakymai. Pasirodo, jog žmonės pastebėjo mano darbą ir jiems patiko”, - prisimena pradžių pradžią kalvis, šiandien jau kuriantis ne tik saulutes, bet ir židinius, židinių įrankius, turėklus, tvoreles, vartus.

"Labiausia patinka kurti tai, ko nemoku. Tokie užsakymai skatina tobulėti", - sako meistras, svajojantis kada nors ir damasko plieną nukalti.

"Kol kas neturiu susiformavusio savito kalvystės stiliaus, prie klientų pageidavimų taikausi. Mėgstu augalinius motyvus, laisvą kompoziciją", - sako R. Diekontas.

2008m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2008-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Piliakalnio g.13, LT-06229 Vilnius; Tel. 8698-14122; <a href="http://www.vilniauskalviai.lt/">www.vilniauskalviai.lt</a>

Gimė 1958m. Dauguose. Gyvena Vilniuje.
Baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą, Sevastopolio karinio jūrų laivyno aukštesniąją mokyklą, Vilniaus Universiteto teisės fakultetą, Vilniaus dailės mokyklą.
Nuo 1985 metų, pradėjęs dirbti Meno kūrinių restauravimo aikštelėje kalviu- restauratoriumi, su kūjeliu nesiskiria iki šiol. Taigi, 21 metai prie žaizdro: daug tai ar mažai?
Per tą laiką teko nukalti galybę visokių darbų. Vieni jų labiau vykę, kiti- mažiau...
Mėgsta kurti ir kalti kryžius, saulutes. Iš įsimintinesnių darbų galėtų paminėti vartus miško tematika. 2005m. liepos mėnesį dalyvavo XII Tarptautinėje Meninės Kalvystės parodoje Lenkijoje, kur buvo apdovanotas Gdansko Archeologijos Muziejaus garbės raštu “už atliktų darbų meninę vertę”.
Kas jam yra kalvio amatas? Gal pašaukimas, gal karma. Sau į šį klausimą dar neatsakė.
1997 metais įkūrė bendrovę “Vilniaus kalviai”, kurioje dirba ir kuriai vadovauja iki šiol.
Vilniaus menininkų rajone- Užupyje, atidarė kalvystės muziejų- galeriją, kuri veikia jau trečius metus. Pagrindinis galerijos tikslas - populiarinti kalvystės amatą visuomenėje, supažindinti žmones su jo istorija ir raida, suteikti galimybę pamatyti amato demonstravimą “gyvai”. Ši galerija yra Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyvis.
Nuo 2006m. Asociacijos Lietuvos kalviu sąjunga narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero "Keturi vėjai" dalyvis.

Tilžės g. 65-16, LT-78166 Šiauliai;  Tel. 8615-60285; tryskalviai@yahoo.com www.tryskalviai.com

Gimė 1970m.
Kalvystė jį „parklupdė“ nuo 1995-ųjų. Prabėgęs dešimtmetis išmokė metalą „prakalbinti“. Mėgsta griežtas linijas. Mano atradęs savitą metalo išlankstimo kelią: nuo gilaus - grubaus iki lengvo, netgi perregimo. Kuria minimalistinius darbus, siekia, kad jie dvelktų ramybe ir įtaigiu modernizmu.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Sukilėlių pr. 78-34; LT- 49340 Kaunas, Tel. 8699-63687; www.rickoskalve.lt

Gimė 1965m.
O viskas prasidėjo 1988 metais, kai draugai pasiūlė išbandyti save kalvystėje. Taip ir liko jai ištikimas.
Nuo 2001m. - Lietuvos Tautodailininkų sąjungos narys, 2006m. įstojo į Lietuvos kalvių sąjungą.
Niekada neatsisako demonstruoti šį sunkų, bet gražų amatą Birštono, Kauno, Jurbarko ir kitų miestų šventėse. 2007m. lankėsi Klaipėdoje, Mažeikiuose,Daugpilyje, Rygoje – kalvių šventėse. Na, o „Zyplių žiogų“ pleneras Lukšiuose – laukiamiausia kasmetinė šventė. Čia dalyvauja jau nuo 2004m.
2005m. surengė personalinę parodą Prienuose.2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Vokiečių g.18-1, 01130-Vilnius Tel. 8671-73413

Gimė 1972m. Vilniaus centre, senamiestyje, menininkų šeimoje.
Augo bendraudamas su bohemiškais žmonėmis. Mokėsi garsiojoj Vilniaus Salomėjos Neries vidurinėj mokykloj. Vėliau įgijo staliaus-dailidės specialybę.
Žinomas kalvis Vygintas Adomavičius sudomino savo amatu ir leido gilintis, bei mokytis šioj srityje. Vėliau susipažindino su kalviu Egidijum Latėnu. Pas jį dirbo ketvertą metų. Šiuo metu kuria ir dirba individualiai.
2007m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Vyturio g.9, Velžio km., LT-38127 Panevėžio raj. Tel.8615-46619

Gimė 1973 metais Panevėžyje. Mokėsi Velžio vidurinėje mokykloje, vėliau – Panevėžio J.Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Rimtai domėtis kalvyste pradėjo prieš penkerius metus. Patirties sėmėsi panevėžiečio Vytauto Kryževičiaus kalvystės studijoje, kalviu dirbo UAB „Metalo meistrai“.

Jau trečius metus dirba savo paties įkurtoje kalvėje, kurioje iš metalo ir ugnies, nuolat kaukšint plaktukui, atsiranda išskirtiniai, žmogaus rankų sušildyti darbai. Kalviški gaminiai randa vietą jaukiuose, originaliai kuriamuose namuose, puošia kraštovaizdį. Metalas ne tik saugo namus, ši daugialypė medžiaga padeda įgyvendinti netikėčiausias idėjas – nukaldinti išskirtinius gaminius išskirtiniams, savitoje aplinkoje išdrįstantiems gyventi klientams.

2009 metais įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Tais pačiais metais vienas iš darbų buvo atrinktas į Lietuvos tūkstantmečiui paminėti skirtą liaudies meno parodą sostinės Radvilų rūmuose.

Pernai įgyvendinta sena svajonė – įkurta mobili kalvė. Autentišką kalvystės prietaisą žaizdrui įpūsti, surado seniai nebenaudojamą, vienoje Anykščių rajono sodyboje.  Už simbolinę sumą ratą nupirkęs, restauravo ir dabar gali parodyti žmonėms, kaip kalviai dirbdavo prieš šimtmetį ir seniau, kai dar nebuvo elektros. Su mobilia kalve kalvystės amatą demonstruoja šventėse, mugėse – autentiškas prietaisas sulaukia didžiulio susidomėjimo.

Ziniūnų k. LT-84001 Joniškio r.; Tel. 8610-38657;

Gimė 1964m.
1990 baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą ir įgijo agronomo specialybę. Nuo 1993m pradėjo ūkininkauti . Ūkininkaudamas įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo gaminti metalo ir medžio gaminius. Perskaitęs straipsnį laikraštyje apie kalvį A.Stankų, nuvyko susipažinti su kalvio amatu. Taip ir susidomėjo kalvyste. 2000m iš ūkio uždirbtas pajamas panaudojo dirbtuvės įsigijimui.
2001m įkūrė savo įmonę.
Įmonė, kurioje šiuo metu dirba 20 aukštos kvalifikacijos ir didelių profesinių gabumų darbuotojų, įsikūrė 2001m. vasara. Turėdami dideles gamybines patalpas, pritaikytas metalo ir medžio apdirbimui, jau savo veiklos pradžioje darydami kalviškus gaminius: tvoras, vartus, žvakides, židinio aksesuarus, pradėjome kalvystę derinti su mediena, stiklu. Palaipsniui perėjo prie originalių kalviškų - sendinto ąžuolo baldų gamybos. Šiuo metu tai pagrindinė veiklos kryptis. Šie baldai puikiai dera kavinėse, baruose ir privačių namų interjeruose.
Nuo 2006m. Asociacijos kalvių sąjunga narys.
2007m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Taikos pr.17-49, LT-91140 Klaipėda; Tel. 8612-49211;

Gimė 1961m.
Kalvystės amatu užsiima daugiau kaip 20 metų. Pirmieji kalvystės žingsniai buvo pradėti Klaipėdos restauravimo dirbtuvėse, vėliau įkūrė savo įmonę.
Specializuojuosi meninėje kalvystėje – tai daugiausia vienetiniai darbai iš juodo arba spalvoto metalo pagal individualius užsakymas (meninio pobūdžio žvakidės, stalai, šviestuvai, židinio įranga bei kitos kalviškos interjero detalės). Jo kalvystės darbus galima aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje. Taip pat dalyvavo tautodailininkų parodose.
2006m. Asociacija Lietuvos kalvių sąjungos narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Macikų kaimas, LT-99156 Šilutės raj.; Tel. 8620-53391

Gimė 1974m.
Nuo mažumės juto potraukį piešimui ,lipdymui ir visokiam kitokiam „gražių daiktų gadinimui“. Nesibaigus šiems kaprizams net pradinėse klasėse, nebeliko nieko kito, kaip 1985m. įstoti į Vilniaus M .K. Čiurlionio viduriniąją meno mokyklą.
10-oje klasėje pasirinko grafikos specialybę, pradėjus dirbti su vario, cinko graviūromis – suprato, jog jam įdomios ne tik metalo lakšto paviršių vagojančios piešinio linijos, bet ir pati medžiaga, joje slypinčios galimybės.
Todėl 1990m. pradėjo mokslus Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje, pasirinko metalo specialybę . 1995m. įgijo metalo dizaino specialybės diplomą .
Šiuo metu užsiima meninės kalvystės darbais nuosavose dirbtuvėse. Džiaugiasi galėdamas metale atsikartojančiame faktūrų, raštų, linijų žaisme, pritaikyti ankstesnėje mokykloje gautas grafikos kompozicijos žinias.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.

Pavasario g. 49-16, LT-89178 Mažeikiai; Tel. 8610-04330;

Gimė 1967m. Mažeikių rajone, Žemalės kaime.
1986 metais baigė TTDT (Telšių taikomosios dailės technikumą).Specialybė meninis metalo apdirbimas.
1987 – 1989 metais sovietų kariuomenės labirintai.
1992 - 2005m. studijos Algirdo Stankaus „karo ir meno" kalvėje akademijoje.
1999m. 3-oji pasaulio žemaičių, dailės paroda.
1993m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
2006 metais įkūrė kalvę Mažeikių rajone Tirkšlių miestelyje.Darbai eksponuoti įvairiose Lietuvos bei užsienio miestų bendrose parodose. Kalvystė – gyvenimo pomėgis.
2006m. Lietuvos kalvių, sąjungos narys.
2007-2010m. Tarptautinio kalvystės plenero “Keturi vėjai“ dalyvis.

Gimė Vilniuje 1962m.
Mokėsi Vilniaus Salomėjos Neries vidurinėje mokykloje iki 9(8)-tos klasės, vėliau Vilniaus Politechnikume , metalo apdirbimo staklių ir automatinių linijų specialybės. Jokių specialių kalvystės mokslų susijusių su menu, nėra baigęs. Praktinė veikla prasidėjo 1980 metais, kai pradėjo dirbti Vilniaus Restauracinėse dirbtuvėse, kalviu. Po to dirbo Vilniaus kilnojamoje mechanizacijos kolonoje , Maišiagalos daržininkystės ūkyje, Vilniaus ritualinių paslaugų įmonėj.
Prasidėjus atgimimui įkūrė savo įmonę „Kalveda“. Dirbo Lentvaryje, meninius kalvystės darbus. Paskutiniu metu vykdo kūrybinę veiklą , bei gilinasi į metalo-plastikos skulptūrą.
Yra surengęs keletą autorinių parodėlių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Sankt, Peterburge, Maskvoje, Helsinkyje, Stokholme. Daugelis darbų iškeliavo į užsienį. Turi tris vaikus. Šiuo metu visą savo laiką skirią kūrybinei veiklai.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.

Šiuo metu nario vykdomos veiklos vieta - nežinoma.

 Jazminų g. 52-1, LT-63189 Alytus; Tel. 8683-93044

Gimė 1936m. Žagarėje, Joniškio rajone.
Nuo 1967m. dirba kalvystės srityje.
Parodose dalyvauja nuo 1963m. Šio menininko darbai buvo eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. V.Jaručio kūryba plati: medžio dirbiniai, juvelyriška, kalvystės darbai: žvakidės, stovai gėlėms, žibintai, šviestuvai, grotelės, įrankiai židiniui, prizai, memorialiniai paminklai ir jų viršūnės – kryžiai ir saulutės, dekoratyvinės skulptūros. Įspūdingiausia V.Jaručio kūrybos dalis – tai memorialiniai paminklai ir dekoratyvinės jų viršūnės, kuriamos remiantis tradicinėmis mažosios architektūros paminklų viršūnėmis.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos TS Alytaus skyriaus narys. 2005m. suteiktas Meno kūrėjo statusas.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga Garbės narys.
2007-2009m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Ligoninės g. 2, LT-87394 Telšiai

Gimė 1969 metų rudenį. Apsigyveno Telšiuose, geros mamos ir gero tėčio namuose, cerkvės kalno papėdėj. Daug metų bandė iš jo padaryti gerą žmogų visas būrys mokytojų Telšių 5-oje vidurinėje mokykloje ir dėstytojų Plungės statybos technikume.
1990 metais pateko į Telšių aukštesniąją dailės mokyklą, mokėsi meninio metalo apdirbimo.
1995 metais pabaigė mokytis ir nutarė, kad yra rimtas žmogus. Sutiko Giedrę, kuri tapo jo žmona. ,,Nusikalė” sau porą vaikučių – Urtę ir Julių.
Su partneriu Robertu Rimkūnu įsirengė kalvę Telšiuose. Kalviauja jau 10 metų.
2006m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga narys.2007m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis.

Andrius Bagdonas

Baltijos pr 43-43, LT-94129 Klaipėda; Tel. 860722079;  el.paštas: metalstilius@gmail.com

Gimė 1987 m. Radaviliškio raj. Pakalniškių km.

1997 m. su šeima persikėlė į Klaipėdą.

2003 m. įstojo į Klaipėdos „Laivų statybos ir remonto mokyklą“, 2006 m. įgijo laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją. Iki 2008 m. dirbo laivų statybos pramonėje, kuri jam nekėlė žavesio ir susidomėjimo. Tada suprato, kad yra linkęs kurti ir leisti savo fantazijai reikštis laisvai.

Daugiau paieškojęs atrado „Kalvę“  ir tada pateko pas savo pirmąjį mokytoją - kalvį Liną Leščiauską, pas kurį jau dirbo puiki meistrų komanda. Per 3 m. pas kalvį Liną išmoko kruopštumo ir meistriškumo, kaip kokybiškai atlikti gražų, gerą darbą.

Išmokęs kalvystės pagrindus ir supratęs metalo lankstymo meno technologiją toliau tobulinosi pas kitus tautodailės meistrus: G. Černiauską ir A. Šeputį. 2 m. iš šių meistrų sėmėsi metalo kalimo technologijos.

Šiandieną gali drąsiai pasakyti, kad eina teisingu keliu ir, kad kalvystės menas buvo yra ir  visada bus jo širdyje.